Prieš 4 metus.
- Panele Renim, ar palikti plaukus tokio pat ilgio ar nukirpti? - klausė manęs labai maloni kirpėja. Ji pati buvo savo auksinius plaukus nusirėžus iki pečių ir nusidažius sruogelėm.
- Tai galit nukirpti, - vis tiek po keturių metų, iki mano plano išsipildimo, bus jau ataugę. - Taip kaip nusikirpusi jūs, tik be sruogelių, - maloniai jai šypsojausi. Ji nusijuokusi ėmėsi darbo. Po keturių metų tas niekšas prievartautojas atsiims. Labai skaudžiai kentėjau dėl jo, dabar jam užvirs pragaras. Jis nužudė mano mama, ir turės už tai atsilyginti.
Man dar tik penkiolika. Po keturių metų kai būsiu pilnai suaugus ir turėsiu pakankamai sukaupus informacijos apie jį, pradėsiu veikti.
Pabėgau iš globos namų ne tam kad gražinčiausi, o tam, kad pasikeisčiau. Niekados man nepatiko būti mergina, norėjau būti tokia stipri ir ištverminga kaip vaikinas, bet mama vis kartodavo, kad naudočiausi tuo kuo esu. Tą jos norą pildysiu, bet būsiu stipresnė negu anksčiau. Nekęsiu savo prigimties, bet mamos norą pildysiu.
Henkas štai koks mamą nužudžiusio niekšo vardas. Sunku patikėti, kad jis mano tėvas.
Dabar.
- Palauk. Nori pasakyti, kad esi Beko dvynys brolis? - buvau apstulbus.
- Taip. Buvau keliems mėnesiams išvykęs iš šalies, dėl asmeninių priežasčių, - gerai, reiškia Bekas turi dvyny brolį ir man nesakė. Nenuostabu, jis man nieko nesako. - Ko tokia nustebus? Nejaugi Bekas tau nieko nesakė? - dabar jau buvo jam eilė apstulbti.
- Taip, jis pastaruoju metu buvo labai uždaras, ir labai susimastęs, - kantriai aiškinau.
- Na tai į Beką visiškai nepanašu. Jis visada buvo toks blogiukas.
- Jis ir dabar yra "blogiukas", - parodžiau jam kabutes. - Tikriausiai jo vaikystė buvo sunki? Kodėl jis toks? - man buvo įdomu koks jis būdavo anksčiau. Netikiu, kad jis visada toks ir buvo, mergišius.
- Na, Bekas visada buvo pašėlęs. Po teisybei jis visada toks ir buvo, neklausė tėvų, bėgdavo iš namų, o aš jį dangstydavau. Dalindavomės merginomis, - pasišlykštėjau, Semas šelmiškai šypsojosi. - Jos neatskirdavo, kad vietoj Beko būdavau aš, žinoma gal ir pastebėdavo, kad akys netokios, bet nieko nesakydavo.
- Tai jūs dangstydavot vienas kitą ir prieš tėvus? - štai ir pasirodė mano smalsioji asmenybės pusė.
- Taip, jei užsidėdavom akinius, tėvai net neatskirdavo kuris Bekas ar Semas esame, - nusijuokė. - Buvo geri laikai.
Staiga plačiai atsilapojo durys. Pro jas įėjo Bekas, jis buvo girtas? Remdamasis į sienas priėjo prie mūsų.
- Na kaip tau Aleks mano broliukas? Gražus ane? - jis bandė atrodyt kietas ir pasirėmęs į sieną mane nužiūrinėjo. Buvau jau apsirengus, taigi nebuvo į ką žiūrėt.
- Bekai tu girtas? - paklausiau jo. Abu su Semu susižvalgėm, jis gūžtelėjo pečiais.
- Bekai, kur spėjai taip prisigerti? - klausė jo Semas. Manau prisigėrusiam Bekui klausimų jau per daug.
- Ė, apsiraminkit su tais savo kvailais klausimais. Tuoj čia atvarys kelios merginos, eisim baliavot!!! - Bekas nusvirduliavo į antrą aukštą. Jeigu būtumėm mano namuose, aš jį būčiau išvijus, bet atsitiko taip kad esam Beko namuose jis čia tuoj užvirs pragarą.
- Štai Aleks grįžo tavo numylėtasis Bekas, - tariau sau.
- Aleks, gal tu jau eik namo, aš čia susitvarkysiu, - nieko jam nesakiau, o paprasčiausiai atsistojus išėjau. Man nerūpi, kad Bekas atsives merginų ir vėl surengs vakarėlį. Būdama pas Beką, su Semu prisiminiau Terį, mano informatorių, kuris jau trys metai nepraneša man naujienų apie Henką, mano tėvą. Būdama šešiolikos jau buvau įsivėlus į nusikalstamą veiklą, taip prasimaniau pinigų, ir nusisamdžiau Terį, kad ieškotų informacijos apie Henką. Nuo pat septynerių, kai nužudė mano mamą, turiu planą, lėtai, lėtai sužlugdyti Henką. O tam reikia informacijos apie jį, o informacija yra pas Terį, o Teris velniai žino kur.
Priėjau savo namo duris ir pamačiau ant jų prilipintą popiergalį ant kurio buvo labai paprastai parašyta: "Trečią valandą". Atsidusau. Tai reiškia, kad lenktynės trečią valandą nakties, naujoje vietoje. Koks durnelis vėl sugalvojo mest įšūkį Bekui? Įžengusi į namą, lėtai atsisėdau ant sofos svetainėje. Kodėl tik dabar prisiminiau Terį? Svarsčiau. Nejaugi visiškai buvau užmiršus ko čia atvažiavau, koks mano tikslas? Augau ne tam kad ramiai gyvenčiau, kad džiaugčiausi gyvenimu. Augau tam, kad kažkada ramiai gyvenčiau, bet tik ne dabar ir ne čia.
Atsibudau. Tikriausiai buvau užmigus ant sofos. Pasižiūrėjau į, ant sienos kabantį, laikrodį. Jau puse trijų? Varge, ilgai miegojau. Girdėjau muziką. Ah, tai Bekas juk surengė vakarėlį. Nuėjus į antrą aukštą greitai apsirengiau. Paprasti džinsiniai šortai, įlemenuota juoda spygliuota maikutė, spygliuoti bateliai, ir štai aš jau apsirengus. Gal kam pasirodytų keista kad pas mane puse drabužių spygliuoti, bet man patinka atrodyt agresyviai.
Itas jau laukia manęs. O šiandien žmonių susirinko daugokai.
- Nagi Itai greičiau baigiam visa šitai ir skirstomės. Man po trijų valandų treniruotė, - aš buvau suirzus ir pikta. Ir nežinojau dėl ko. Gal dėl to, kad iš Terio taip ilgai nėra žinių, gal dėl to, kad Bekas vėl surengė vakarėlį? Nežinojau. Netrukus prie starto privažiavo Semo mašina. Ir iš jos išlipo Bekas su Semu. Bekas kaip ir tikėjausi vos pastovėjo ant kojų. Semas jam kažką įnirtingai aiškino. Pradėjau eiti link jų.
- Bekai, aš nesakau kad tu turi pasiduoti, bet tu tokios būklės tikrai nepavairuosi, o tuo labiau nepalenktyniausi, - aiškino Bekui Semas. Pastarasis netrukus atsisuko į mane, ir Bekas su šelmiška šypsenėle pažiūrėjo į mane.
- Štai Semai, Aleks lenktyniaus vietoj manęs, aš pasėdėsiu šalia jos, - Bekui veidas nušvito dėl jo, neva geros idėjos.
- Ne Bekai tu nelenktyniausi, tuo labiau aš, - suirzusi sakiau.
- Ne Lamžde lenktyniausi, nes aš taip pasakiau.
- Bekai, nebandyk mano kantrybės, aš nelenktyniausiu, - mintis lenktyniauti aišku labai gundė, bet nenorėjau taip lengvai pasiduoti. Bekas sugriebė man už rankos ir nuvedė link mašinos.
- Lenktyniausi ir taškas. Sėsk į mašiną, - štai mano gyvenimas tiesiog kontroliuojamas. Atsisukau į Itą, jis žiūrėjo į mane nieko nesupratęs. Parodžiau jam į mašiną ir į save. Netrukus viską supratęs jis plačiai nusišypsojo ir paimė mikrofoną. Įsėdus į mašiną privažiavau prie starto.
- Šiandien bus karštos lenktynės mieli žiūrovai, nes lenktyniauja mūsų numylėtinė Aleks! - visi pradėjo smarkiai rėkaut ir skanduot mano vardą. - Prašom lenktynininkus išlipti iš mašinų ir susipažinti, - visai neskubėdama iškėliau koją po kojos iš mašinos ir sustojau prieš keliais metais už mane vyresnį vaikinuką. Jo plaukai buvo gintaro spalvos, akys pilkos ir labai mielų veido bruožų. Taip pat kaip ir pridera kiekvienam vaikinui pasportavęs. Mano ūgio. Keista esu jį kažkur mačius.
- Aš Aleks, mes pažįstami?- iš karto ėjau prie reikalo, nemačiau reikalo ką nors atidėliot.
- Neabejoju. Aš Teris, - vilką mini vilkas čia.
Žaismingai jam nusišypsojus ir paspaudus ranką, vėl atsisėdai į savo mašiniuką.
- Kas jis toks? Jūs pažįstami? - iškarto mane užsipuolė Bekas.
- Bus įdomios lenktynės, - žiūrėdama, į merginą skelbiančią startą, pareiškiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą