Mirk lėtai 2 (tikras variantas)

                                            Mirk lėtai 2

- Mama! Mama! Mamyte prašau! Paleisk! Paleisk! - mano klyksmas aidi visame name. Ašaros  bėga kaip pupos žemyn. Mane kažkas laiko už rankų ir neleidžia gelbėti mamytės. - Paleisk tu galvažudy! Paleisk! - draskausi, kandžioju mane apsivijusias plaukuotas rankas. Spiriu iš kojos tam vyrui, laikančiam mane, į tarpkojį. Išilaisvinus  iš tų šlykščių rankų, bėgu link mamos, užšoku ant tėčio. Spardau jį kaip įmanydama, draskau jo nugarą, skauda, iš pirštų bėga kraujas, bet nekreipiu dėmesio ir toliau jį spardau. - Nekenčiu tavęs, nekenčiu! Paleisk ją! - tėtis paleidęs mamytę griebia mane už plaukų ir pakelia į orą.

- Nedrysk man aiškinti, maža kekšyte, - nusviedžia mane kaip kokį nereikalingą skudurą į kampą. Man visur skauda, vienos rankos visiškai nejaučiu tikriausiai susitrenkiau kai mane metė į sieną. Mintyse nusijuokiu, ir kokio aš padėty atsidūriau? Nesu maža man jau septyneri. Ir nesu kekšytė, tai tik to mazochisto duota man, asmeniška pravardė. Nekenčiu jo. Jis kiekvieną dieną muša mamytę, kartais bijau, ji nustos judėti, ir jam priešintis. Tėtis juokdamasis vėl atsisuka į mama. Ne neleisiu jos mušti, geriau jau muša mane, o ne mamytę. Šiaip ne taip atsistojus einu link smurtautojo, bet mane ir vėl sulaiko tos šlykščios prievartautojo rankos. Bandau priešintis, rėkiu visa gerkle, kad mane paleistų, bet man tik su ranka užkemša burną. Įkandu jam, staigiai atlošiu galvą, taip suduodama jam į klyną. Paimu nuo lentynos mamos nulipdytą vazą ir metu į tėtį. Vaza skambiai sudūžta į jo tuščią makaulę, ir jis nukrenta ant mamos. Prilėkusi iš visų jėgų stumiu jį nuo mamytės. Kitas prievartautojas išgirdęs policijos signalus greitai pasišalina.Mamytė nejuda, ji išplėtusi baimingas akis žiūri į mane, jos žvilgsnis tuščias, visai be gyvybės.

- Mamyte aš čia viskas bus gerai, aš čia, nepaliksiu tavęs, - atsigulu šalia mamytės paimu jos šaltą ranką ir lėtai užmerkiu akis.

Pabudau klykdama, spiegdama ir vartydamasi lovoje, tik staiga už žąstų paimė tvirtos ir raumeningos rankos, ir pradėjo purtyti.

- Aleks! Aleks! Atsikelk aš čia, nepaliksiu tavęs Lamžde nepaliksiu, - supratau, kad tai Bekas vien iš tos jo duotos pravardės man. Nusiraminau. Jis manęs net nebandė apkabinti, gerai.

- Gal jau baigsi mane vadinti ta kvaila pravarde? - paklausiau. Reikėjo nukreipti jo dėmesį, kad neklausinėtų bereikalingų klausimų. Nenorėjau apie tai šnekėtis.

- Aleks kas atsitiko? Sapnavai košmarą? - tai ne, pagalvojau.

- Gal gali atnešti man vandens? Nuo spiegimo gerklė išdžiuvo, - tariau gergždžiančiu balsu. Pavyko nukreipti jo dėmesį, nes kaip mat išlėkė pro duris. Apsidarius po kambarį pastebėjau, kad jis ne mano. Kur mes esam? Apsižvalgiau po kambarį, dvi stiklinės sienos, per kitą visą sieną driekėsi didžiulė knygų spinta, prie dar kitos sienos lova su juodomis šilkinėmis antklodėmis, o toje lovoje aš. Tai Beko kambarys, ir jau prisiminiau, kad Bekas mane atsivežė pas savo tėvus. Lėtai atsidusau, vakar jis padarė staigmeną, ir mane čia atsivežė, jis jau seniai apie tai svaigo, tikriausiai norėjo kuo greičiau mane su jais supažindint ir įsiverst į lovą. Bet nepavyko. Beko tėvai gan malonūs, neskirsto žmonių į luomus, bet Beko mama Kesė, tikra melagė, primelavo man apie pačia mane, neva po lenktynių būnu labai pavargus, kur jau ne, būčiau galėjus penkis ratus apibėgt aplink namą, bet sugalvojau geriau, prisigėriau jų akivaizdoj ir padariau Bekui gėdą, nesu iš tų peroksidinių durnelių kurios nori įtikti vaikinų tėvams, tegu kenčia mane tokią kokia esu, arba eina velniop, tuo labiau kad Bekas nėra man vaikinas, aišku jis mano kitaip. Rodas, Beko tėtis, labai šmaikštus ir linksmas, svarbiausia nėra melagis, vakar gėrė kartu su manimi ir juokėsi iš savo žmonos. Tesė, vyresnioji Beko sesuo, labai linksmo ir savotiško būdo. Šiek tiek palepinta gyvenimo, bet nepasipūtus. Ir galiausiai mažoji Beko sesytė, nespėjau sužinoti jos vardo, bet kaip ir visa šeimynėlė yra visada linksma nusiteikusi, septynmetė. Nusijuokiau prisiminusi kaip Kesė visą naktį trypčiojo prie vyro, o jis vis varydavo ją šalin, keikdamas kad neleidžia išgerti su manim.

- Kas ten buvo Lamžde? - klausė manęs įėjęs į kambarį Bekas. Ir vėl ta šlykšti pravardė.

- Bekai, prašau manęs taip nevadinti, man nepatinka, - sakiau jam. Lamždė - laiminga žvaigždė, štai ką tai reiškia. Netikėjau dangumi, kažin ar apskritai kuo nors tikėjau. O Bekas pavadino mane taip, nes jis pamatė mane tada, kai nukrito žvaigždė.

- Vadinsiu taip kaip noriu, nes esi mano tėvų namuose, ir dabar esi atsakinga už mano tėvo galvos skausmą, nes vis dėl to jis vakar su tavim prisigėrė, - suprunkščiau, ne aš kalta kad jo tėvas toks malonus ir palaikė man kompaniją.

- Gerai, pasibuvom, susipažinau su tavo labai maloniais tėvais, tau manęs nepavyko pasiguldyt, o dabar parvežk mane namo.

- Grįšim namo tada kai pasakysiu. O dabar lipam žemyn, nes tau reikia atvėsti, - man reikia atvėsti? Tegul žiūri ką šneka. Prakeiktas storžievis, ne gana to kad atsivežė čia, tai dar ir pradės aiškinti.

- Bekai, gali nunešt mane iki vonios, labai skauda kojas, - pamelavau.Tegul varginasi.

- Kas aš tau tarnas? - paklausė eidamas link manęs. Ištiesiau į jį rankas.

- Galėtum. Asmeninis tarnas, skamba labai viliojamai,- Bekas persimetė mane per petį ir ėjo link vonios. - Ei, taip labai nepatogu. Norėjau, kad paimtum kaip karalaitę, - švelniai trenkiau jam per užpakalį, ir tuo pačiu čiupinėjau kišenes, ieškodama mašinos raktų.

- Tuoj aš tave paimsiu, bet kiek kitaip, jei nenustosi manęs čiupinėjus, - nusijuokiau, o Bekas pastatė mane ant vonios kambario grindų. Jis rodos buvo linksmai nusiteikęs.

- Bekai, nebūk toks žiaurus, juk tau patinka kai tave liečiu,- pakreipiau galvą ir uždariau vonios duris. Iš už nugaros ištraukiau ranką su Beko mašinos raktais. Tiesiog puiku.

Greitai nusiprausiau ir apsirengiau vakarykščiais drabužiais, lėkiau laiptais žemyn. Laiptai platūs ir be turėklų, stebėjausi kaip vakar būdama girta jais užlipau, nenusilaužus sprando. Pažvelgiau pro langą į Beko mašiną, puiku ji kaipt tik netoli durų. Ėjau link girdimo šurmulio virtuvėje. Ten visi jau pusryčiavo, o Rodas pasirėmęs ranka galvą gėrė vaistus.

- Sveiki visi, - pasisveikinau. Rodas iškėlė ranką, aš jam daviau "penkis", jis nusijuokė. Bekas nervingai papurtė galvą. Ketė, ruošė pusryčius ir maloniai man šypsojosi. Tesa prilėkusi, pabučiavo man į skruostą, ir plačiai nusišypsojo.

- Labas ir tau Aleks. Sėsk papusryčiausim, o po to eisim pažaisti kokių nors žaidimų, - entuziastingai prakalbo Tesa.

- Ačiū, bet aš nealkana, einu pakvėpuosiu gryno oro, - priėjau prie Rodo ir tyliai jam sušnabždėjau. - Padėtis nevaldoma, dingstu iš čia. Atsisveikinkit už mane su žmona, -Rodas linksmai linktelėjo ir palinkėjo gero kelio. Per praeitą vakarą mes labai gerai susidraugavom, ir kaip pastebėjau Bekui tai nepatinka. Kas jam iš to, kad aš patinku žmonėms? Ai kartais jo nesuprasi. Žvilgteliau į jį akies krašteliu, Bekas suskaupęs pjaustė svogūnus į omletą. Išėjau į lauką ir žvilgteliau į saulės apšviestą mišką. Jis atrodo stebuklingai, medžiai stiepdamiesi kovoja dėl vietos po saule. 
Atsisukau į Beko tėvų namą, jis buvo visas stiklinis, tik kai kur matėsi medinės sienos. Trumpai apmąsčiau, ar jie nesijautė nesaugiai, kai vakare įsijungus šviesas, iš lauko viskas puikiai matėsi. Bet tikriausiai ne, nes jie gyvena miške, toli nuo civilizacijos.

Išsitraukiau Beko mašinos raktelius paspaudžiu mygtuką ir mašinos durelės net pačios atsidarė, "Matai Bekai net ir tavo mašiniukas nori namo". Greit įšokusi į mašiną užvedužiau variklį, o kaip tik tuo metu pro duris išėjo Bekas ir iš paskos Rodas. Pastarasis linksmai man mojo ranka atsisveikindamas , o Bekas piktai purtė galvą nepritardamas mano sumanymui. Pamojuojau jam ir sukeldama daug dulkių išvažiavau. Šypsojausi, nes esu geros nuotaikos ir pagaliau likau viena su savo mintimis. Įsukau į greitkelį, ir tuo pačiu metu suskambėjo mano telefonas. Jau buvau pamiršusi, kad tokį iš vis turiu. Atsiliepiau, net nežiūrėdama, kas skambina nes ir taip aišku.

- Juk žinai kad tau blogai baigsis, - jis pyko ir gerai.

- O taip, - nusijuokiau ir numečiau ragelį. Gal reikėtų sudaužyti jo mašiną? Taip, kaip tik tai ir padarysiu, tik pirmiau reikėjo grįžti namo.