Mirk lėtai 1

                                                                     

    Lauke lijo, bet tai tik dar labiau kaitino kraują. Žmonių šūksniai, susiliejantys į vientisą šurmulį. Šlapi plaukai ir drabužiai lipo kiekvienam prie kūno. Naktis, kupina nuotykių ir nepatirtų, neišsipildžiusių svajonių.  Keturios mašinos, du vaikinai ir dvi merginos, stovėjo prieš mane ir laikė atkišę pinigus. Šios lenktynės svarbios kiekvienam. Tas kas lenktyniaus ir laimės, turės nepaliaujamą šlovę ir krūva pinigų. Kas nelenktyniaus tiesiog žiūrės į durnius trokštančius mirties. Po ilgo laiko tarpo kažkas sugalvojo pastatyti ekstremalių lenktynių trasa. Ji pilna tramplinų, žvyro kelių, palaido smėlio, posūkių ir kitų  nesąmonių, bei žinoma lietus, jis šiandien laiku prapliupo.
     Man nebuvo šalta, kaip tik aš visa degte degiau. Susigarbanoję mano plaukai lipo prie kaktos ir kaklo, ir trukdė kalbėti. Trumpas sijonas vos dengė užpakalį, ir surišti marškinėliai  ties liemeniu. Šypsojausi visiems, man buvo smagu. Žinojau, kad be policijos neapsieisim.
     Paimiau iš tų nutrūktgalvių  pinigus. Tarp jų aišku yra ir Bekas. O kaip gi juk lenktynės be jo, ne lenktynės. Jis šypsojosi man. Žinoma juk ką tik laimėjo prieš mane varžybas, ir po šitų sušiktų varžybų turėsiu su juo kažkur eiti. Dar kartą peržvelgiau dalyvaujančius. Merginos šypsojosi, bet matėsi kad nerimauja. Tikriausiai pavogė, iš savo pinigais aptekusių tėvų pinigų ir dabar tikisi su savo, netikrais plaukais, papais, ir šikna laimėti. Jos pralaimės net nepradėjusios važiuoti, arba blogiausiu atveju užsimuš važiuodamos. Rimčiausias priešininkas Bekui, tai vaikinas atrodantis gan grėsmingai. Jis vis man merkė akį, o Bekas jį žudė žvilgsniu. Vaikinas vardu Tadas, oho koks seksualus ir raumeningas. Veidas lyg mielas, bet labai vyriškas. Garantuoju turi kokias dešimtis merginų. Jam pinigų netrūksta. Jis turi savo verslą, ir dirba pelningai. Matosi iš jo naujos ferari. Apie žmones sprendžiau jiems dar neprasižiojus. 
     Suma gan didelė. Penkiasdešimt tūkstančių nuo kiekvieno, tai iš viso du šimtai tūkstančių. Tadui ši suma juokinga, nes nusijuokia kai Itas, lenktynių organizatorius, praneša visiems sumą. Bekui tų pinigų reikia, tikriausiai kad galėtų nusipirkti daugiau gumyčių. Peroksidinėms merginoms reikia jų tam, kad dar labiau prisipūstų papus ir šikną. Merginos nelaukusios įsėda į mašiną, nes nujaučia kad tuoj viskas prasidės, ir eis pasėdėt mašinoj ir pasimelst savo "madų Dievui". Abu vaikinai liko stovėti priešais mane.
- Na gal jau ką pasakysi? Ir baigsi mane nužiūrinėti? - Tadas labai geros, per geros, nuomonės apie save. Yra pasipūtęs ir neišauklėtas. Kur tik pamato gražesnę merginą griebia jai už užpakalio, pamojuoja savo pinigais, ir štai jis jau dulkina dar vieną kekšę.
- Ką gi saldainiuk, kad jau esi toks tikras, ateik čia, - sakau jam. Sugalvojau puikų planą. Tadas išsišiepęs ėjo artyn manęs. Bekas žiūrėjo į mane neperprantamu žvilgsniu ir žinau kad jeigu tik galėtų suknežintų Tadui snukį su žeme, kad bando prie manęs prieiti. Žinau visi seka mane žvilgsniu. Tadas atėjo prie manęs.
- Ką mažyte norėjai? - Tadas paimė man už užpakalio ir prisitraukė. Akies krašteliu mačiau Bekas jau nenustygo vietoje. Nuraminau jį žvilgsniu, ir jis į mane pasižiūrėjo su neslepiama piktdžiugiška šypsena, ir supranto kad turiu šiokį tokį planą.
     Uždėjau ranką Tadui ant krūtinės, ir lėtai slinkau žemyn link jo klubų. Žiūrėjau į jo žydras, kaip jūra akis, ir mielai šypsojaus. Jam tai patinko, tad kitą ranką uždėjo ant liemens. Slydau ranka žemyn. Stipriai suspaudžiau jam tarpkojį. Jis iš netikėtumo šūktelėjo ir bandė atsitraukti, bet aš jo nepaleidau, o jam skauda taigi lieka stovėti. Jam skauda, ir turėtų.
- Saldainiuk, gal baik maivytis? Ir prašau nevadinti manęs mažyte, - pakniaužau jam tarpkojį, ir Tadas susiraukė iš skausmo. - Rodos apie didumą, iš tikrųjų šnekėjai apie savo, - nusišypsojau jam miela šypsena. - Jei dar kartą mane paliesi sutraiškysiu tavo vynuoges, hmm... tiksliau razinas. Supratai? - jis greitai linkteli. Plačiai nusišypsojau ir paleidau. Tadas susirietė ir murmėjo po nosim.
- Kalė! - piktai sušvokštė.
- Oi, saldainiuk, esu girdėjus ir baisesnių žodžių. Taigi jei dar neapsigalvojai sėsk į savo mašiną ir pradedam lenktynes.
    Bekas žiūrėjo į mane pasididžiuodamas, bet nieko nesakė tik nusišypsojo, visa šimto megavatų šypsena, ir įlipo į mašiną. Itas prilėkė prie manęs. Jis malonus, ir labai linksmas. Gėjus.
- Na pupa, tu ir pavarai. Surengei visiems čia spektaklį. Tu tikrai pasakei razinos? - nusijuokė. - Negaištam brangaus nakties laiko brangioji, su kuo skelbsi startą? - paklausė. Startas skelbiamas kai mergina, šiuo atveju aš, kažką numeta iš savo drabužių.
- Itai dar nesugalvojau. Juk žinai man geriausi sprendimai ateina tik paskutinę minutę, - nusijuokiau. Itas taip pat.
- Ką gi sėkmės,- plekštelėjo per užpakalį ir nubėgo. Itas yra visų taisyklių išimtis. Jam leidžiama tai, apie ką kiti gali tik pasvajoti.
Atsistojau priešais mašinas. Mašinų varikliai sugriaudė. Merginos, sėdinčios už vairo nusijuokė ir atmetė garbanas. Joms tai tik žaidimas. Nenustebčiau jeigu atsitrenkusias jas išgelbėtų jų papai. Bekas kaip visada žiūrėjo į mane. Tadas susiraukęs apie kažką mastė.
- Taigi berniukai ir mergaitės žinot kokios taisyklės. Laimit - šlovė, pralaimit - gėda, užsimušat - jūsų bėdos. Kaip matau visi visus supratom tai pradedam, - viena mergina pagalvojus kad tai startas nuskuodė į priekį. Kvaiša. Visi juokėsi, ji jau turbūt žinojo, kad susimovė ir skuodė prie išvažiavimo. - Ką gi turėsi kovoti už savo draugę, - sakau merginai, kuri turbūt jaučia gėdą.
    Lėtai atsisegiau marškinėlius. Iškeliu rankas su jais ir sustojau, leisdama pasigrožėti mano spygliuota liemenėlė. Sukau marškinėlius rankoje, ir išmečiau į orą. Kai tik jie pasiekė žemę cypdamos ir slysdamos padangos šovė į priekį. Pasitraukiau nuo kelio. Ir žiūrėjau kas pirmauja. Ne Bekas, o tai jau negerai. Jis gailėdamas savo geriausios mašinos šiai trasai, pasiėmė kažkokį trandalietą. Beveik jaučiau kaip Tadas šypsojosi pirmaudamas, bet pamatęs priešakį staigų posūkį staiga sulėtino. Mergina pralėkusi šalia jo bandė sukti vairą, bet nesuvaldžiusi mašinos rėžėsi į apsauginę sieną. Taip ir galvojau kad ji užsimuš. Niekas nelėkė jos gelbėti, net nesivargino. Beko mašina, nesvarbu kad ir nekokia, bet puikiai šonu slysta asfaltu, padangų sukibimas puikus nors ir šlapia. Tadas vejasi iš paskos. Bekui tenko pavargti su palaidu smėliu, bet Tadas jo dar neaplenkė. Jie artėjo prie tramplino, paskutinės šios  nakties gudrybės. Tramplinas pakilęs metrą su pusę nuo žemės, taigi mašinoms skaudės. Bekas dar labiau pagreitindamas greitį, šovė į priekį. Visi tarsi užgniaužė kvapą, kol Bekas skrido oru. Skaudžiai trenkėsi į žemę, bet jau žino kad šias rungtynes laimėjo. Tadas atsitrenkęs į žemę sukdamasis sustojo vidurį trasos. Bekas sustojo prie finišo linijos. Jį apspito krūva merginų ir vaikinų, pasiėmęs vieną juodaplaukę į glėbį pabučiavo. Itas padavė man taurę su pinigais, kad nunesčiau ją Bekui. Ėjau link jo. Visi padarė man kelią.
 Bekas stovėjo kaip vaikas išsišiepęs ir jau laikydamas rankoj taurę.
Nuėjau nuo jo ir kantriai laukiau kol jis baigs bučiuoti kiekvieną merginą. Nesuprantau tos kekšės tik gadina mūsų gerą moterų vardą. Laukiau jo, nes jis turėjo parvežti mane namo, o po to kažkur nusivesti.
    Pasigirdo policijos signalai. Visi puolė prie savo mašinų ir skirstėsi. Kelios merginos jau ropštėsi pas Beką į mašiną, o aš jau lėkiau prie jo.
- Atleiskit damos šiandien aš užimtas, - ir man nusišypsojo. Jeigu tos durnelės nepaskubės jas suims. Įšokau į Beko mašiną, ir jis greitai nudūmė keliu.
- Na kaip tau mano šiandienos pasirodymas? - klausė tiesdamas man nuo užpakalinės sėdynės paimta jo džemperį. Nusišypsojau, nes žinojau, kad džemperis per visas lenktynes buvo ant jo galinės sėdynės, ir kad jam patinka mane matyti su jo drabužiais.
- Visai neblogai Bekai, - tariau vilkdamasi jo džemperį. - Gal galėtum nuvežti mane iki namų persirengti? - klausiau nors žinojau, kad jis tikrai neveš manęs, tuo labiau persirengti.
- Alex, net nesvajok dabar nusivešiu tave ten kur ilgai nepamirši, kad ten buvai, - linksmai nusišypsojo ir padidino greitį. O aš atrėmiau galvą į stiklą ir užmigau, nes jau ketvirta valanda nakties. Lenktynės tikrai vargina...